įvesti

įvèsti, į̃veda, į̃vedė tr. DŽ¹; SD¹198, SD403, H169, R, R113, MŽ, MŽ147, Sut, M, LL285 1. padėti įeiti: Įvèsk vaiką vidun Š. Kas tavi čia į̃vedė, kaip tu įejai? Yl. Viena kita [gimdyvė] už rankos invedamà [į bažnyčią] Žž. Bobelės nunešė [klebonui pinigų] – barkšt į torielką, ka į dangų įvèstum Všv. Kiba čia mane velinas invedė? – Aš tave čia invedžiau, pasrašyk, ką man atduosi tą, ko namie nepalikai, tai aš tau išvesiu LTR(Pls). | prk.: Nejaugi ir jinai jau Viliaus įvesta į gyvenimą ir palikta pusiaukely? I.Simon. Į vargą nenoriu tave įvest V.Kudir. Į apjuoką, gėdą įvedu R333, MŽ447. Į paskalbą įvèsti KII26. Į vaidus įvesti N. Tik anas (piktuoles) į pasiutimą įvèsk – išgirsi, ko negirdėjęs Krš. Gyvosna nervosna pardien iñveda [vaikas] Klt. Iñvedė zlastin, negaliu išsiturėt Dglš. Tikrai į̃vedė į piktumą KlvrŽ. Nekliudyk, neširdyk, kap širdin invesì, tai inkąs Btrm. Ar neįvedate anus ing rūstybę? brš. Labai didis drąsumas yra patį Dievą norėti ing griekus įvesti BPI270. Sekėm žalktį, griekan įvesti A.Baran. ^ Pripulsi in bitę, tai invès medun, o pripulsi in šūdvabalį, tai invès šūdan Slk. | refl. prk.: Kad jau aš kaip jei įsìvedžiau ing gyvenimą, pradėjau rašyti dienoknygę I. Izrael, tu pats insivedi ing bėdą BPI122. Čia jau nesiduosi įsivest ing savo valnystę ir bjaurybėsna svieto to MP120. Nesiduosi įsivesti nuog teisybės MP120. 2. pririšus vedant įleisti į vidų ar kur nors: Sūnus į̃vedė ašvienį į arklidę J. Jauros vienos – negali nei gyvolio įvèsti, nei žmogus įeiti LKT85(Kl). Paleida arklį mūso ir į̃veda į savo javus Klk. Reik šunį įvest į pavėsį – šilta nabagyčiui LKT127(Erž). Kūginin į̃vestas [šuo] ir būva, ir loja Kp. Tvartan [karvę] iñvedžiau, šieno glėbį numečiau, suryta lig viksvelei Klt. Mažas buvau, tai kad da atsiveda avelė, tai į̃veda su visais gėriukais gryčion ir laiko, kad labai šalta Rk. Nupirkus gyvulį, jį į tvartą reikia ne veste įvest, o atbulą stumte įstumt LTR(Vb). | refl. tr.: Tat aš įsìvedžiau tą arklį, buvo dvi žiemi išmitęs ans Kl. Ožkiukus į gryčią įsìvedė, i užteko vietos Sdb. ║ Vn atvedus, atvežus atiduoti: Į̃vedėm į kolkozą po du arkliu, nors vieną teatiduodie Rdn. Į̃vedėm du arkliu, avį [į kolūkį] Grd. Į kolchozą įvedėm viską: i vežimą, i šlajas, i drapaką Erž. | refl. tr.: Medžian insìvedė arklį ir nerado Asv. ║ įstumti, įvaryti (į vidų): I lig gulimu dviratį gali pavogt, kad neį̃vestą laikysi Mžš. Dviratį įvèsk į gonkas Alk. | refl. tr.: Jau arti pusiaunakčio Klemas įsiveda dviratį savo kiemelin rš. 3. K [i]kviečiant, lydint kartu kur įeiti, nusivesti: Į̃vedė mane į trobelę NdŽ. Į̃veda į tą trobą, stalas apdėtas pyragų visokių Klk. Vargas an kẽlių rašyt – į gryčią neį̃vedžiau Kdn. Kad tu juos investái in pirkią Pls. Į̃vedėtav tokią gražią mergelę Dr. Iñvedė pirkelėn didelian miške Mlk. Paskui aną patį įvedė ing gražiausią grinčią pas to senelio DS141(Šmk). Įvẽdus stubon, moterys numeta po kojų šluotą Brt. Iñvedei kur gailiai miškan, i apsirgo vaikas Klt. O ji (klystžvakė) vesdavo tuo žiburiu ir įvèsdavo į dumblyną LKT169(Šlu). Ir atkeltų man vartelius, ir įvestų ant dvarelio LLDII168(Mrs). Karalius pasakė: – Įvesk kiaulę, kalę ir tą dukterį į vieną kambarį (ps.) Vž. O vakarą ėmė jis savo dukterį Lea ir įvedė šitą jopi BB1Moz29,23. Dangų atavėrei, viernus ten įvedei PK151. Krauju tavo tikru atpirkai tu mus, Dieve, idant mus įvestumbi tenai Mž304. | Vokytis rado karvių į̃vestas pėdas Šts. | refl. tr. K, NdŽ, DŽ¹, KŽ: Ansìvedė jį tęnai Grv. Ana įsìvedas į seklyčią, į pryšininkę tokią Klk. Įsivedą̃s aną į tą numelį Nv. Anie jau žino, kur nueiti, muni tat po pirmu įsìveda Jdr. Tėvas padarė kambariuką žmogui insvèst kada Klt. Eik, leisuos aš tą šikjonį įsivèsti – rykiatav (gerkit degtinę) ant pamato! End. | Žąsis įsìvedė žąsiukus kieman Š. Mažūsius vaikus įsivès į mišką, pjaus, kirs i šakas lieps nešti lauko Brs. Velniukai tus piemenaičius įsives į tas pelkes i mūčys Šts. Kai insìvedžiau uogosna, tuoj pilną kašelę pririnkau Lkm. Šis man tinka ir patinka, aš jį išsirinksiu, įsivedus į ratelį suktinį šokinsiu LTR(Kbr). 4. atlikti įvedybas, apeigas, suteikiančias moteriai teisę po vestuvių ar gimdymo lankyti bažnyčią: Su vainiku prikabinta an galvos, ir añveda LKKII224(Lz). [Po gimdymo] reikdavo pravodytis: įeini zakrastijon, kunigas išeina, pastinka, į̃veda bažnyčion, žvakę paduoda, pakrapija, paskaito maldas Šmn. Po vestuvėm in bažnyčią inveda: duoda stulą, ir ana jau neina su veliumu, o ant galvos visom deda čipkelį, lyg kepurėlę Gdr. Seno čėso moteros pagimdę vaiką bažnyčion negali eit, kol kunigas neiñveda Kpč. | refl. KŽ, Lš, Dglš: Buvau insvèst po pirmojo vaiko Lp. 5. DŽ, PolŽ40 įtaisyti, įrengti, prijungti prie kokių įrenginių: Elektrą įvèsti į̃veda, sugeba ans visur Sd. Miestely jau ir elektra įvestà Jnšk. Pas mum mat elektrą jau žada įvèst Slm. Da radiją buvo invẽdę Lbv. Gryčioj į̃vestas vanduo, ale šiandiej žiūriu, kad mažai teka visiškai Jž. | refl. tr.: Mun reikėjo penkiasdešimti rublių, kol aš elektrą įsivèsiu Žd. Malūnas, įsivedęs elektrą, sužiba skaidriais žiburiais L.Dovyd. Mas būtum gyvi supuvę, jeigu neįsivẽdę centralinio Č. Buvo įsivẽdę tiliponą Kl. Anie savo muziką atsirado, įsìvedė, mūso muziką tą paniekino da po balais Varn. 6. refl. tr. įrengti, pastatyti: Iš pradžių buvo dūminė, paskui kaminą įsìvedė Lb. 7. Dv įsteigti, nustatyti, padaryti vartojamą, veikiantį: Įvèsti krašte tvarką NdŽ. Įvès tvarką! Nu kokią gi jis tvarką galia įvèst, jeigu nebėr to maisto krautuvėj Pnd. Gal žinai, kada tą litą invès? Ant. Niekaip neį̃veda litų, kas ten yra, i nubodo [laukti] Krš. Mūsų nuomone, visai ne pro šalį bus įvedus laikraštyje kalbos dalykų skyrelį A.Sm. | Pirmasis į raštus gatvę įvedė Daukantas K.Būg. Lietuviai nebesirūpina lenkišką kultūrą įvesti Lietuvon Gmž. Kaip žinoma, krikščioniška tikybė Lietuvon baigiantiesi XIV šimtmečiui įvesta tapė A1884,132. O kuri religija nuog senojo žalčio yra įvesta ir pramanyta, ta yra falšyva ir netikra MTXIII. Kaip jau iñvedė parapiją, atejo kunigas naujas Avl. Paskiau iñtvedė lietuviškas pamaldas Ssk. Reikėjo žinot, kada į Prūsiją krikščionų tikėjimą į̃vedė Plšk. Buvo įvestas šventas Rokas (šventojo Roko atlaidai) į Kęstaičius Šts. Joniškiuose tais metais atpuskus į̃vedė Grž. Blaivybę ans į̃vedė, tas vyskupas, ans čia biškį buvo sutvarkęs, sustabdęs [girtavimą] Ms. Įvedė blaivystą M.Valanč. Draudžiamieji ženklai įveda tam tikrus eismo apribojimus rš. Nusmerktieji turi dirbti įvestus grasos kalėjime darbus rš. Bjaurojas mergos, nebžino kokią madą beįvèsti Krš. Buvo investà tokia mada Vlk. [Karaliaus] namuose buvo įvesta tvarka žlugtę skalbti du kartu per metus I.Simon. Kad užejo vokyčiai, į̃vedė malūnus (griežtai prižiūrėjo malinius) Skdv. | refl. tr.: Šį pavasarį latviai įsivedė naują rašybą K.Būg. Baudžiavos metais kiekvienas dvaras buvo įsivedęs v[erpimo] prievolę LEXXXIII440. Ūkininkas įsivedęs dvi sėjomainas sp. Reikia rasti tinkamiausią momentą litus įsivesti sp. | Įsivèsti karo padėtį KŽ. ║ refl. nusistovėti: Kaip įsivèsias tvarka, gal būs geriau Krš. 8. part. pradinis: Baigdamas įvedamąsias pastabas apie bendrąją mokslinio darbo metodiką, turiu dar nustatyti jos suskirstymą S.Šalk. Į̃vedamas žodis NdŽ. ×9. I įtraukti: Į kalbą įvesti N. Įvesti į mašiną uždavinį SkŽ23. Savo knygosen [pirmininkas] visus iñvedė Dglš. Grūdų magaziną pardavėm, o piningus įvedėm į knygas Dr. Marga personažo biografija leido autoriui įvesti į kūrinį daug tipų rš. Trečiame veiksme be reikalo esančios įvestos jungtuvės rš. | refl. tr.: Įsivedanti programa SkŽ227. ║ veriant įtaisyti: Priseina siūlas įvèst į adatą, ir nematau Mrp. Invèsk man siūlą adaton, aš neregiu Zt. Auskarai investì ausỹs Aln. Kas [aviai] auselę nukerpa, kas ausin iñveda ženklelį kokį Ad. Pavalkai, ką ievos iñvestos Dv. ║ įleisti: Jis įvedė į lizdą šovinį rš. Pašalinus limfinį mazgą, jei galima, reikia įvesti į žaizdą radžio rš. Rūgštis, reikia, kad būt iñvesta Rod. 10. refl. įsiveisti, atsirasti: Insìvedė kandai – blogai Drsk. Nuog vilgaties grybas insìveda [name] Pls. Pelėsiai insìvedė, ir žuvo bitės Rod. Pavaškiniai (kaimas) – nuog vaško; buvo sena pušis išpuvus, ir te itos naminės bitės buvo insivẽdę Dv. Svirne insìvedė pelės Dv. | prk.: Giesmėn neinsìvedė žodis blogas Dglš. Įsìvedė daugiaus pirkių Aps. Seniau inkišė balaną, paskum lempos iñsvedė Pls. ║ įsikurti, apsigyventi: Įsivedu, įsikraustau Sut. | Ikpiet radau karvelį insivẽdusį ir pasdairiau jo kiaušų Dv. 11. paimti žmoną iš kur: Šimkūnienė iš Lietuvos įvestà Akn. Jo žmona du kilometrai nuo miestelio įvestà Šd. 12. refl. būti vertinamam: Įdomu buvo pasižiūrėt, kiek ana gerai įsivẽdus Akn.

◊ į bùčių (kìlpon Sem) įvèsti apgauti: Tu mane tik bùčiun į̃vedei Vj.

į kẽlią įvèsti pamokyti: Kol tu vaiką išmokai, į̃vedi į kẽlią, kiek vargsti, o par nieką žmogus laikomas Krš.

į rikiuõtę įvèsti rš kng. paleisti dirbti.

\ vesti; antvesti; apvesti; paapsivesti; atvesti; davesti; įvesti; išvesti; paišvesti; nuvesti; panuvesti; papanusivesti; pavesti; padvesti; parvesti; paparsivesti; pervesti; pravesti; privesti; paprivesti; razvesti; suvesti; užvesti